Reklama
prabhupada.jpg
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
  • Sveiki, Klaipėdoje yra radijo stotis "Radijogama",...
  • Labas vakaras, ar beturite šitą knygą?
Pradžia Filosofija Dievas

Dievas

Menkos nuovokos žmonėms Aukščiausia Tiesa atrodo beasmenė. Tačiau visi Vedų raštai liudija, kad Aukščiausia Tiesa — transcendentinė asmenybė. Nityo nityānām cetanaś cetanānām (Kaṭha Upaniṣada 2.2.13). Kaip mes, gyvos būtybės, esame individualios asmenybės, taip ir Aukščiausia Absoliuti Tiesa galiausiai yra asmenybė, o Dievo Asmens pažinimas atskleidžia visus Jo išbaigto pavidalo transcendentinius aspektus. Išbaigta visuma nėra beformė. Jei Dievo Asmuo — beformis arba už ką nors menkesnis, tai Jis negali būti išbaigta visuma. Išbaigta visuma privalo apimti visa, kas prieinama mūsų patyrimui, ir tai, kas nepatiriama. Antraip ji nebus išbaigta.

(Iš "Bhagavad-gīta Kokia Ji yra", Įvado)

Kṛṣṇa līla

Suprasti dievišką žaidimą (līlą) yra nepaprastai sunku, o dar sunkiau suprasti Kṛṣṇa-līlą.  Kadangi tai yra žaidimas, jis yra anapus logikos ir racionalumo. Ir vis dėlto jis nėra  nepagrindžiamas. Platonas kalbėdamas apie žmogiškas būtybes, vadino jas Dievo žaisliukais.[3]

Dievo gyvenimas yra anapus karminių reakcijų, priežasties ir pasekmės dėsnio. Jo  žaidimas yra laisvas veiksmas. Fenomenalus pasaulis yra Dievo žaidimas, ir vis dėlto Jis turi savo paties gyvenimą,  transcendentinį fenomenaliam pasauliui.

Absoliuto judėjimą gimdo džiaugsmas ir estetinis susižavėjimas. Žaidimui reikalinga galia, energija, arba gauta iš kitų, arba sukaupta savo. Viešpaties išraiškos, kuriose regimas vien Jo žaidimas, yra pačios galingiausios.

Mes priversti dirbti dėl susitapatinimo su materija ir užmaršties apie savo prigimtį ir dėl  tariamo poreikio, kylančio iš susitapatinimo. Išvaduotos sielos žaidžia ne dėl to, kad joms to reikia, o todėl, kad jos tokios yra.

Sanskritu dievai vadinami deva. Šis žodis kilęs iš div – žaisti. Dievai žaidžia o visų  galingiausias Dievas iš viso nedaro nieko kito. Iš visų dievų niekas nežaidžia daugiau nei Kṛṣṇa, kuris gyvena stebuklingoje savo  fantazijos šalyje. Jis daro tai, ką nori, kada nori, ir vis dėlto visi Jį už tai myli, nes Jis  niekada nesididžiuoja ir niekam nekerštauja. Jis gyvena ne rūmuose ir sėdi ne soste, o kaimo aplinkoje ir prieinamas visiems. Apie Jo dieviškumą mums retkarčiais primena tik pasirodę scenoje demonai. Jo Vṛndāvano žaidimai atrodo niekaip nesusiję su Jo misija šioje žemėje. Todėl Jis nėra avatāra, nužengęs su misija, Jis yra avatārī – visų avatārų šaltinis, bet pats  misijos neturi. Be rūpesčių, gražus, viliojantis, Jis įkūnija visa tai, kas nebūtina gyvenime, pramogas ir  prabangą, be kurių gyvenimas nebūtų patrauklus.

Visuose savo žaidimuose Kṛṣṇa yra vienodoje padėtyje su draugais ir mylimosiomis. Taip  Jis kviečia visas sielas prisijungti prie Jo žaidimo. Jei mes pakliūsime į Jo gyvenimą, mes  taip pat žaisime estetiniame užsimiršime. Kṛṣṇa yra džiaugsmas, ir mes esame džiaugsmingi, kai su Juo užmezgame ryšį. Šis  ryšys yra rasa. Rasa išreiškia save līlos kontekste. Kṛṣṇa-līla yra absoliuti drama ir šioje dramoje mes galime suprasti Upaniṣadų rasą.

-----------------------------------------
[3] Laws of Heracleitus, LXXIX

Atnaujinta (Penktadienis, 10 Rugpjūtis 2012 15:19)

 

Ar Dievas taip pat romantikas?

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

"Śrīmad Bhāgavatam" 10.30.34:

[Śukadeva Gosvamis tęsė:] Viešpats Kṛṣṇa mėgavosi su šia gope, nors Jis mėgaujasi tik savyje, savyje yra patenkintas ir pilnas savyje. Tad priešybėmis Jis parodė paprastų geidulingų vyrų ir kietaširdžių moterų menkumą.

Paaiškinimas

Šis posmas tiesiogiai paneigia paviršutinišką kritiką, kurią materialistiški žmonės kartais nukreipia į Viešpaties Kṛṣṇos žaidimus. Filosofas Aristotelis teigė, kad įprasta veikla neverta Dievo, ir su šia mintimi kai kurie žmonės teigia, kad Viešpaties Kṛṣṇos veikla panaši į paprastų žmonių, todėl Jis negali būti Absoliuti Tiesa.

Tačiau šiame posme Śukadeva Gosvāmis pabrėžtinai pažymi, kad Viešpaties Kṛṣṇos veiksmai grindžiami dvasinio vidinio pasitenkinimo suteikta laisve.   Šį faktą čia pažymi terminai: ātma-rata, ātmārāma ir akhaṇḍita. Paprastiems žmonėms nesuvokiama, kad žavaus jauno vaikino ir gražios jaunos merginos romantiški santuokiniai santykiai miške, mėnesienos šviesoje, gali būti tyra veikla, be egoistinių norų ir geismo. Vis gi, nors Viešpats Kṛṣṇa yra nesuvokiamas paprastiems žmonėms, tie, kurie Jį myli, gali lengvai suprasti absoliučią, tyrą Jo veiklos prigimtį.

Kažkas gali ginčytis, kad "grožis yra tik stebinčiojo akyje", todėl Kṛṣṇos bhaktai tik įsivaizduoja, kad Viešpaties veikla yra tyra. Šis argumentas neatsižvelgia į daugelį svarbių faktų. Visų pirma, Kṛṣṇos sąmonės, meilės Kṛṣṇai ugdymo kelias, reikalauja, kad bhaktas griežtai laikytųsi keturių reguliatyvių principų: jokių neleistinų lytinių santykių, jokių azartinių žaidimų, jokių kvaišalų ar svaigalų, jokios mėsos, žuvies ar kiaušinių. Kai žmogus atsikrato materialaus geismo ir pakyla iki laisvės lygmens, kur nebėra materialių norų, tada jis supranta absoliutų Viešpaties Kṛṣṇos grožį. Šis procesas nėra vien teorija: jį praktikavo ir tobulumą pasiekė daugybė tūkstančių didžių išminčių, kurie paliko mums puikų pavyzdį ir savo nuostabius pamokymus apie Kṛṣṇos sąmonės kelią.

Tikrai, grožis yra stebinčiojo akyje. Tačiau tikrą grožį suvokia sielos, o ne materialaus kūno geidulinga akis. Todėl Vedų raštai nuolat pabrėžia, kad tik išsilaisvinę iš materialių siekių, tyros sielos akimi, sutepta meile Dievui, gali pamatyti Viešpaties Kṛṣṇos grožį. Galiausiai, galima būtų pažymėti, kad, suvokęs Viešpaties Kṛṣṇos žaidimus, žmogus išsilaisvina nuo visų lytinio troškimo atspalvių. Tai tokia proto būsena, kurią vargu ar galima būtų pasiekti medituojant į materialius lytinius santykius.

Ir paskutinė pastaba: Santuokiniai Kṛṣṇos žaidimai tobulai patvirtina Jo, kaip Aukščiausios Absoliučios Tiesos padėtį. Vedānta teigia, kad Absoliuti Tiesa yra visa ko šaltinis, todėl Absoliutui tikrai negali trūkti ko nors iš šio pasaulio gražių dalykų. Tik todėl, kad romantiški santykiai Absoliute  egzistuoja  tyru dvasiniu pavidalu, jie gali pasireikšti šiame pasaulyje iškreiptu, materialiu pavidalu. Taigi, negalima kategoriškai atmesti šio pasaulio grožio. Priešingai, grožį reikėtų suvokti jo tyru, dvasiniu pavidalu.

Nuo laiko pradžios vyrus ir moteris įkvėpdavo poetinis romantinio meno žavesys. Deja, šiame pasaulyje romantika paprastai sukelia gniuždantį nusivylimą, kylantį dėl širdies pokyčių arba mirties. Tad, nors iš pradžių romantiški santykiai gali atrodyti gražūs ir malonūs, galiausiai juos sugadina materialios gamtos puolimas. Visgi, visiškai atmesti romantikos idėją būtų neprotinga. Priešingai, turėtume pripažinti santuokinį potraukį absoliučiu, tobulu, tyru pavidalu, kuris egzistuoja Dievuje, ir kuris  neturi materialaus geismo ar savanaudiškumo atspalvio. Šis tyras santuokinis potraukis - Aukščiausios Tiesos aukščiausias grožis ir malonumas, apie kurį mes skaitome „Śrīmad-Bhāgavatam“ puslapiuose.

 

Du Bhagavatos


Vradža premos dovana, kuri nužengė kartu su Šri Čaitanjos ir Nitjanandos apsireiškimu, yra pasiekiama per bhagavatas, kurių yra du: didysis šventraštis „Šrimad-Bhagavatam“ ir asmenybė, įkūnijanti jo ekstazę. Šri Krišnadasa taip aprašo šį svarbų priesaką:

„Šie du broliai išsklaido tamsą širdyje, ir leidžia tiesiogiai susitikti du bhagavatas. Vienas Bhagavatam yra didysis šventraštis - Bhagavata šastra. Kitas yra bhaktas - bhakti-rasos prieglobstis. Per šiuos du bhagavatas šie broliai duoda bhakti-rasą, o ši prema, savo ruožtu, valdo jų pačių širdis. Vienas stebinantis dalykas yra tai, kad šie broliai nužengė tuo pačiu metu. Kitas stebinantis dalykas yra tai, kiek stipriai jie apšviečia širdį.“

Šrimad-Bhagavatam yra natūralus komentaras Vjasos „Vedanta-sūtrai“, kurioje Vjasa Munis siekia parodyti Upanišadų, didžiojo Rytų apreiškimo, harmoningumą. Kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti besą netvarkinga žodžių masė, be jokios pagrindinės temos ir konkrečios išvados, iš tiesų sutartinai kalba apie vieną centrinį tašką tiems, kurie turi ausis tinkamas išgirsti, ausis, kylančias iš prijaučiančios širdies.

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 04 Rugpjūtis 2011 18:53)

 

64 Krišnos transcendentinės savybės:

Vartotojo vertinimas: / 4
BlogiausiasGeriausias 

 



1. dailios išorės;
2. pažymėtas kuo palankiausiais bruožais;
3. teikiantis nepaprastą džiaugsmą (žavus);
4. spindulingas;
5. stiprus;
6. amžinai jaunas;
7. puikus lingvistas;
8. teisingas;
9. maloniai kalba;
10. gražiakalbis;
11. labai išsilavinęs;
12. gilaus proto;
13. genijus;
14. artistiškas;
15. nepaprastai sumanus;
16. išmanantis;
17. dėkingas;
18. tvirtai apsisprendęs;

Atnaujinta (Šeštadienis, 27 Lapkritis 2010 21:45)

 

Tiesa ir grožis

Vartotojo vertinimas: / 3
BlogiausiasGeriausias 

Jei norėtume visuomet gyventi tiesos šviesoje, ši tiesa turi būti natūraliai graži. Ji turi turėti visą grožį, kurio neturi vien tik tiesos triumfas prieš apgaulę.

Pasaulio grožis gyvenimą jame padaro prasmingu, o tai reiškia, kad be grožio netgi tiesa atrodo negyvybinga.

Jei tiesa būtų vien tik materialaus pasaulio neigimas, ar galėtume gyventi jos sukurtoje tuštumoje, amžinai tylioje ir nejudančioje?

Tik tikro, išliekančio grožio ieškojimas gali mus išgelbėti nuo susitaikymo su daline tiesa apie pasaulio iliuziškumą. Šis ieškojimas turi vesti mus prie pilnos tiesos apie begalinį suvokiantį grožį, apie kurį niekas negalėtų pasakyti: gana.

Visas mūsų pasaulio žavumas yra šios tiesos grožio atspindys. Būtent apie šį grožį, realybę pasislėpusią už atspindžio, kalba Vedanta, vadindama Jį Krišna. Hegelio terminologijoje Krišna yra grožio realybė, o Upanišadose – Jis yra estetinė patirtis.

Krišnos grožis yra tai, kad Jis paslepia savo Dievo didybę. Juk, jei Absoliuto galutinis tikslas yra tik žaidimas, tuomet paprastumas ir žavumas su Absoliuto aukščiausia išraiška susiję labiau, nei Jo didybė.

Tai, kad Krišna atlieka stebuklingus žygius, nestebina. Bet, kai Dievas elgiasi kaip paprastas žmogus, tai yra neįprasta. Jis taip elgiasi, nes tik žmogaus gyvybės formoje galima suprasti meilę, o tai svarbiau, nei žmogaus sugebėjimas mąstyti racionaliai.

Perfrazuota iš Tripurari Svamio "Estetinė Vedanta"

Atnaujinta (Trečiadienis, 12 Gegužė 2010 09:44)

 

Šri Čaitanja Mahāprabhu

Vartotojo vertinimas: / 3
BlogiausiasGeriausias 

Antrojoje penkiolikto amžiaus pusėje - vakarų Bengalijoje, Majapūro mieste apsireiškė vienas iš labiausiai žinomų Indijos politinio, kultūrinio ir religinio gyvenimo reformatorių - Viešpats Čaitanja Mahaprabhu, šių dienų Harė Krišna judėjimo pradininkas.

Daugelis Vedų rašytinių šaltinių dar ilgai iki Viešpaties Čaitanjos Mahaprabhu gimimo išpranašavo Jo nužengimą. Tuometiniai mokslinikai ir šventieji greitai atpažino Jame patį Višpatį Krišną, priėmusį Viešpaties atsidavusio vaidmenį.

Atnaujinta (Trečiadienis, 24 Sausis 2007 22:04)

 

Krišna - Aukščiausiasis Dievo Asmuo

Vartotojo vertinimas: / 10
BlogiausiasGeriausias 
"Krišna yra Aukščiausias Dievo Asmuo, kurio kūnas - amžinybės, žinojimo ir palaimos pavidalas. Jis, Govinda yra visa ko šaltinis. Jis neturi kito šaltinio ir yra visų priežasčių priežastis."
"Aš garbinu Govindą, pirminį Dievo Asmenį, kuris taip patyrusiai groja fleita, kurio žydinčios akys primena lotoso žiedlapius, o galva papuošta povo plunksna. Jo nuostabaus grožio pavidalas, atspalviu primenantis žydrus debesis, savo neišpasakytu žavumu
suvilioja tūkstančius Kupidonų."
(Brahma Samhita 5.1 ir 5.30)

Atnaujinta (Trečiadienis, 24 Sausis 2007 21:47)

 

Absoliuti Tiesa trimis aspektais

Vartotojo vertinimas: / 3
BlogiausiasGeriausias 

Vientisa Absoliuti Tiesa

Skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių reliatyvių (santykinių) filosofijų, Vedų filosofija teigia, kad Absoliuti Tiesa egzistuoja.

Kiekvieną dieną mes suvokiame, kad mus supantys daiktai ir veikla nėra absoliutūs, tačiau tai visai nereiškia, kad viskas yra reliatyvu. Kaip sakoma: "Kas naudinga vienam - žalinga kitam." Šis teiginys teisingas beveik viskam šio materialaus pasaulio ribose. Tačiau, remiantis tokiais stebėjimais, būtų klaidinga daryti išvadą, kad nėra nieko absoliutaus.

Atnaujinta (Pirmadienis, 09 Spalis 2006 20:31)

 
Kalendorius