KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS

11 dalis, 4 skyrius

Balandžio 1 - 10, 2010 Šrila Indradjumna Svamis

Po dviejų mėnesių pamokslavimo ir aukų rinkimo Jungtinėse Valstijose buvau pasiruošęs pailsėti, tad kai Svarūpa Damodara dasa, Durbano šventyklos prezidentas Pietų Afrikoje, pakvietė mane balandžio mėnesį atvykti į ratha-jatrą, pasinaudojau šia galimybe.

Atlantos oro uoste užsiregistravęs skrydžiui praeidamas grupelę jaunų jūrų pėstininkų ėjau link įlaipinimo vartų.

- Ei, žavus vaikine! – sušuko vienas. – Kur trauki?

Pasisukau į jį.

- Žavus vaikine? – paklausiau.

- Taaip, širdele, - pasakė jis. – Turiu galvoje suknelę. Jis tiesiog stulbinanti. – Kiti jūrų pėstininkai prapliupo kvatoti.

Nuėjau ten, kur jie sėdėjo.

- Tai mano dvasiniai drabužiai, kareivi, - pasakiau. – Esu vienuolis.

Kitas jūrų pėstininkas nusijuokė.

- Vienuolis? – paklausė jis. – Su rožine marška?

- Ar taip jus ten auklėja, vaikinai? – atšoviau. – Esate elitinės kovinės grupuotės dalis, tarnaujate vienai iš didžiausių pasaulio šalių.

- Cha! – pašiepė jūrų pėstininkas. – Ką žinai apie tarnybą savo šaliai? – pasakė jis ryškiu pietietišku akcentu.

Tikrasis gailestingumas reiškia padėti žmogui po mirties pakliūti į aukštesnę būties pakopą. Vedos draudžia gailėtis mirštančio žmogaus jo paties akivaizdoje. Tai tas pats, kas egzamino metu garsiai verkti prie studento, sielotis, kad jis neišlaikys. Tuomet tikrai neišlaikys. Geriau jau padėti jam susikaupti ir pasiruošti egzaminui.

Daugelį kartų teko stebėti mano manymu kvailą gailesčio pasireiškimą: Nebijok, tu nenumirsi, mes su tavimi dar pagyvensime, dar paūšime. Kokios mintys bus mirštančio žmogaus galvoje? Jis tik ir gailėsis to, ką paliko, ko dar negavo. Kokią būtį jis pasieks po mirties? Apgailėtiną, kupiną neišsipildžiusių troškimų. Man laikas nuo laiko tenka sutikti vaikus, kurie jau kelių metų amžiaus serga depresija. Iš kur ji pas tokį mažą vaiką? Tai dėl to, kad jis mirė, gailėdamasis gyvenimo.

Jei norėtume visuomet gyventi tiesos šviesoje, ši tiesa turi būti natūraliai graži. Ji turi turėti visą grožį, kurio neturi vien tik tiesos triumfas prieš apgaulę.

Pasaulio grožis gyvenimą jame padaro prasmingu, o tai reiškia, kad be grožio netgi tiesa atrodo negyvybinga.

Jei tiesa būtų vien tik materialaus pasaulio neigimas, ar galėtume gyventi jos sukurtoje tuštumoje, amžinai tylioje ir nejudančioje?

Tik tikro, išliekančio grožio ieškojimas gali mus išgelbėti nuo susitaikymo su daline tiesa apie pasaulio iliuziškumą. Šis ieškojimas turi vesti mus prie pilnos tiesos apie begalinį suvokiantį grožį, apie kurį niekas negalėtų pasakyti: gana.

Visas mūsų pasaulio žavumas yra šios tiesos grožio atspindys. Būtent apie šį grožį, realybę pasislėpusią už atspindžio, kalba Vedanta, vadindama Jį Krišna. Hegelio terminologijoje Krišna yra grožio realybė, o Upanišadose – Jis yra estetinė patirtis.

Krišnos grožis yra tai, kad Jis paslepia savo Dievo didybę. Juk, jei Absoliuto galutinis tikslas yra tik žaidimas, tuomet paprastumas ir žavumas su Absoliuto aukščiausia išraiška susiję labiau, nei Jo didybė.

Tai, kad Krišna atlieka stebuklingus žygius, nestebina. Bet, kai Dievas elgiasi kaip paprastas žmogus, tai yra neįprasta. Jis taip elgiasi, nes tik žmogaus gyvybės formoje galima suprasti meilę, o tai svarbiau, nei žmogaus sugebėjimas mąstyti racionaliai.

Perfrazuota iš Tripurari Svamio "Estetinė Vedanta"

Prieš šešis mėnesius mūsų gyvenimas pasikeitė kardinaliai: mūsų 3,5 metukų sūnui Abhajui buvo diagnozuota vidutinės rizikos ūmi limfoblastinė leukemija. Gydytojai informavo: gydymo kursas truks du su puse metų, aišku, viskas priklausys nuo vaiko organizmo reakcijos į vaistus. Buvome supažindinti su galimomis šio gydymo pasekmėmis (jos labai įvairios ir bauginančios). Iš pradžių išgyvenome, kaip ir kiti tokio likimo tėveliai, didžiulį skausmą ir nežinomybę dėl ateities. Praėjus keletui dienų vaiko labui buvome priversti susiimti, įsikurti onkohematologiniame skyriuje bei stengtis suprasti, kokie žingsniai mūsų laukia. Domėjomės įvairiuose šaltiniuose, daug skaitėme, kreipėmės į visus pažįstamus ir nepažįstamus žmones iš viso pasaulio, kurie galėjo pasidalinti patirtimi. Mūsų sūneliui buvo pradėta taikyti chemoterapija. Tuomet dar nežinojome, kas mūsų laukia... Pradėjus pirmąjį kursą vaiko būklė kasdien prastėjo: berniukas silpo, nebesikėlė iš lovytės, prasidėjo nuolatiniai pilvo skausmai, vėmimas, vaikas pasidarė be galo irzlus ir pavargęs nuo vaistų bei procedūrų gausos. Išgyvenome didžiulę krizę: pasireiškė šalutinis poveikis nuo chemijos, kurią gavo mūsų berniukas. Vaikui atsirado opos, aukštas kraujospūdis, aukšta temperatūra, jis prarado balsą, buvo išsekęs nuo nuolatinio vėmimo, viduriavimo ir kas puse valandos pasikartojančių skausmo priepuolių visą parą. Sunku buvo užmigti, sunku negalvoti apie alternatyvius gydymo būdus, kai kasdien teko ne tik matyti, bet ir išgyventi visa tai kartu su vaiku. Mums padėjo daug žmonių, kurių dėka išvykome i Braziliją, ten praleidome devynias savaites.

Dabar jau beveik du mėnesiai, kai grįžome. Džiaugiamės, kad mūsų šaunuolis jau atsitiesė ir vėl vaikšto, bendrauja, žaidžia ir stiprėja. Tyrimų rezultatai rodė, kad vaikelio kraujas gerėja. Manome, kad einame teisingu keliu. Mūsų berniukui reikia tęsti gydymą, tačiau jis brangus – neužtenka mūsų santaupų ir draugų pagalbos.

Netikėtai, prieš kelias dienas, jam prasidėjo paūmėjimas. Norime važiuoti gydytis į Indiją, pas gydytoją, kuris pats augina vaistinius augalus ir daro iš jų vaistus ir sėkmingai gydo tokio tipo ligas. Šiuo metu renkame informaciją apie gydymo kursą ir galimas išlaidas. Tačiau jos tikrai nemažos. Ten reikėtų gyventi 4-6 mėnesius.

Labai prašome Jūsų pagalbos bei paramos kelionei i Indiją bei gydymui. Jūsų maldos bei geri palinkėjimai mums taip pat ypatingai svarbūs.

Su dėkingumu
Sigitas, Bhakti devi dasi ir mažasis Abhajus

Prie laiško pridedame keletą nuotraukų.

Kartais asmenybės, norėdamos patraukti paprastų žmonių dėmesį, apreiškia ypatingų mistinių galių ar turtų. Tačiau išties tai traukia tik kvailius, protingas žmogus neturėtų žavėtis ir apsigauti tokiais triukais, kuriais žmonės nori pasirodyti ir pavadinti save dievais. Magas gali atlikti įvairių triukų, bet tai nė kiek neįrodo jo dieviškumo. Bandymas vilioti mistinėmis galiomis ir įvairiais triukais laikomas nuodėminga veikla. Tikrai šventas žmogus niekada nevadins savęs Dievu, jis visada laikys save Viešpaties tarnu. Taigi šventa asmenybė niekada nešvaistys laiko tokiems triukams, nes labai gerai žino, kad visi nuostabūs dalykai vyksta Viešpaties valia ir visą šlovė turi atitekti šeimininkui, o ne tarnui.

Nešiokite vaišnaviškus drabužius visur - tai geriausias pamokslavimas!

KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS
 
11 dalis, 3 skyrius
Kovo 1 - 18, 2010                                                     Šrila Indradjumna Svamis
 
Didžiai apdovanotas

Po nemalonios patirties San Diego ir Vankuverio oro uostuose, kur buvau kamantinėjamas apsaugos pareigūnų, vėl svarsčiau, ar nevertėtų keliaujant po Jungtines Valstijas dėvėti nebhaktiškus drabužius.

Dėl teroristų keliamo pavojaus šalies oro uostuose imtasi griežtesnių apsaugos priemonių. Keleiviai, keliantys įtarimą, dažnai tikrinami papildomai, nerimą kelia tai, kad yra išskiriami įvairių rasių, etninių, religinių ar tautinių  grupių žmonės. Ir be jokių abejonių plevenantis sanjasio šafrano spalvos drabužis atkreipia dėmesį.

 Krišnos sąmonė Vedose vadinama sanatana dharma. Ką tai reiškia? Žodis sanatana reiškia amžinas. Amžina yra siela. Ji niekada neatsirado, ji nekinta ir nemiršta. Miršta tik kūnas. Tai yra pirmasis Vedų postulatas. Vadinasi amžina siela turi turėti ir savo amžiną prigimtį, aplinką ir užsiėmimą. Siela nėra indiška, lietuviška ar rusiška. Ji yra "tarptautinė" arba transcendentinė. Pagal savo norus ir nuopelnus ji įgyja tam tikro tipo kūną, kaip kad žmogus apsivelka įvairius drabužius įvairiomis progomis. Drabužis keičiasi, žmogus išlieka tas pats. Taip ir keičiantis kūnams, siela, arba tikrasis aš, išlieka nepakitusi. Kaip ir bet koks objektas, siela turi savo vidinę konstrukciją ir prigimtį, kuri iš šios konstrukcijos kyla. Kaip materialūs objektai sudaryti iš materialių atomų, elektronų, protonų ir energijų sąveikų, taip ir dvasinė siela sudaryta iš sat, čit ir ananda – amžinybės, žinojimo ir palaimos. Kiekvienas egzistuojantis objektas dėka savo vidinės konstrukcijos turi taip pat prigimtį arba funkciją, kuri nusako, kam šis objektas yra tinkamas. Ši prigimtinė funkcija yra vadinama žodžiu dharma – tai kas palaiko objekto egzistavimą kitų objektų atžvilgiu. Pvz. vandens dharma yra skystumas, o cukraus - saldumas. Jei cukrus būtų nesaldus, jis būtų nereikalingas kaip toks. 

Krikščioniškame pasaulyje plačiai išplitęs klaidingas įsitikinimas, esą Kristus valgė mėsą, kad Naujajame Testamente yra daugybė nuorodų į mėsą. Bet atidesnis žvilgsnis į graikų rankraščių originalus rodo, kad dauguma ("trophe", "brome" ) žodžių, verčiamų žodžiu "mėsa", reiškia tiesiog "maistas" arba "valgymas" plačiąja prasme. Pavyzdžiui, Evangelijoje pagal Luką (8:55) skaitome, kad Jėzus prikėlęs moterį iš numirusių ir "liepęs duoti jai valgyti mėsos". Graikiškas originalo žodis "phago" verčiamas "mėsa", o jis reiškia tiesiog "valgyti". Taigi, Kristus iš tikrųjų pasakė jai -"valgyk". Graikiškas žodis "kreas" ("kūnas") ir kalbant apie Kristų nebuvo pavartotas. Evangelijoje pagal Luką 24:41:43 mokiniai pasiūlė mokytojui žuvies ir korį medaus ir JĮ Kristus paėmė (vienaskaita, todėl nežinia, ką jis paėmė). Niekur Naujajame Testamente tiesiogiai nepasakyta, kad Jėzus valgė mėsą. Šiai minčiai atliepia garsioji Izaijo pranašystė: "Žinokite, kad nekalta mergelė pradės, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu. Jis valgys sviestą ir medų, kol pats susivoks stumti blogį ir rinksis gėrį" (Izaijo pranašystė 7:14-15).

Sakoma, kad tai vienintelis žinomas Caitanyos Mahaprabhu kūrinys...

Kartą, nakties tamsoje, kai vyro nebuvo namie, jauna moteris išbėgo susitikti su savo mylimuoju. Bėgdama tamsoje ir apakinta savo meilės, ji netyčia užkliuvo už išminčiaus, panirusio į meditaciją. Suerzintas išminčius pasmerkė moterį už jos ištvirkimą ir neapdairumą.

Susitikusi su savo mylimuoju, moteris grįžo namo tuo pačiu keliu, nuraminusi savo meilės aistrą ir todėl geriau suvokdama aplinką. Sutikusi išminčių, ji pasisveikino tradiciniu „namaskāra“. Priblokštas jos įžūlumo išminčius pasmerkė ją už nutrauktą meditaciją, ir jos pasirinktą amoralumo kelią. Kaip įprasta tokiais atvejais, ji neigė visus kaltinimus, tuo pat metu smalsaudama, kuriuo metu ji nutraukė jo meditaciją.  Kai išminčius papasakojo jai apie smulkmenas, ji nuoširdžiai prisipažino, kad nieko panašaus neprisimena. Tą naktį apstulbintas išminčius sužinojo šį bei tą apie meditaciją.

Ši istorija nesiekia šlovinti amoralumo. Tačiau ji pasakoja apie aistringos nesantuokinės meilės intensyvumą. Ši ne savo vyrą mylinti moteris mintimis taip paniro į būsimą susitikimą, jog prarado bet kokį aplinkos suvokimą. Iš kitos pusės, išminčiaus, užsiimančio tradicine meditacija, praktika buvo sutrikdyta nesunkiai. Tad galimybės aistringos meilės pagalba sutelkti savo sąmonę yra beribės. Jeigu tik galėtume Absoliutą padaryti savo aistringos meilės objektu, be abejonės tai būtų aukščiausia meditacijos forma. Tai yra įmanoma, kai Absoliutas suvokiamas kaip Kṛṣṇa, rasos saugykla. Vis dėlto norint pamilti Jį aistringai reikia išmokti gyventi sąmonės, o ne materijos pasaulyje. Kad pamilti Param Brahmaną, Śrī Kṛṣṇą, reikia atrasti Brahmaną savyje, sieloje. Būdą pasiekti tai Rūpa Gosvāmis vadino rāgānuga-sādhana-bhakti.

Iš Tripurari Svamio knygos "Aesthetic Vedanta"

Bhāgavata moko mus, kad Dievas atskleidžia mums tiesą, kai mes jos labai trokštame, kaip kad ją atskleidė Vyāsai. Tiesa yra amžina ir neišsenkanti. Siela patiria apreiškimą, kai jo labai trokšta. Praeities didžiųjų mąstytojų sielos, dabar gyvenančios dvasiniame pasaulyje, dažnai atsiliepia į mūsų smalsumą ir padeda jam vystytis. Taip Vyāsai padėjo Nārada ir Brahmā. Mūsų śāstros, arba minties knygos, neturi savyje viso to, ką galėtume gauti iš begalinio Tėvo. Jokia knyga neapsieina be klaidų. Dievo apsireiškimas yra absoliuti tiesa, tačiau vargu ar jis gaunamas ir išsaugomas su pirminiu tyrumu. Bhāgavatos 11-tos giesmės 14 skyrius mums pataria tikėti ta tiesa, kai ji apreiškia Absoliutą. Tačiau laikui bėgant ji kaupia jos gavėjų prigimčių priemaišas, ir taip amžius po amžiaus, nuolat perduodant ją iš rankų į rankas, ji virsta klaida. Todėl tam, kad išlaikyti tiesos pirminį tyrumą, nuolat būtini nauji apreiškimai. Taip mus perspėja būti atsargiems studijuojant senus autorius, kad ir kokie išmintingi ir gerbiami jie bebūtų. Čia mums palikta visiška laisvė atmesti klaidingas idėjas, kurių nesankcionuoja sąžinės ramybė. Vyāsa buvo nepatenkintas tuo, ką jis surinko Vedose, sudėjo į Purāṇas, ir sukūrė Mahābhāratoje. Sąžinės ramybė nesankcionavo jo darbų.  Ji sakė jam viduje: „Ne, Vyāsa! Tu negali ramiai ilsėtis, patenkintas klaidingu tiesos vaizdu, kurį tau primetė praėjusių laikų išminčiai! Tu pats turi belstis į nesenkančio tiesos sandėlio duris, kur ankstesni amžiai sėmėsi savo turtų. Eik, eik link šio tiesos šaltinio, kur nei vienas piligrimas nepatyrė net menkiausio nusivylimo. Vyāsa pasielgė taip ir gavo tai, ko norėjo.  Mums visiems patariama taip elgtis. Laisvė gi yra tas principas, kurį turėtume laikyti vertingiausia Dievo dovana.  Mes neturėtume leistis vedami tų, kurie gyveno ir mąstė prieš mus. Turime mąstyti patys ir bandyti atrasti tolesnes tiesas, iki šiol dar neatskleistas. Bhāgavatos 11 giesmės 21 skyriaus 23 tekste mums patariama paimti śāstros dvasią, o ne žodžius. Todėl Bhāgavata yra laisvės religija, tiesa be priemaišų ir absoliuti meilė.

Iš Bhaktivinodos Ṭhākuros kalbos „Bhāgavata, jos filosofija, jos etika, jos teologija“ (1869 m.)

Bhagavad-gītoje (6.46-47) Krišna atskleidė Vedų paaiškinimą apie galutinį tikslą:

tapasvibhyo 'dhiko yogī jñānibhyo 'pi mato 'dhikaḥ
karmibhyaś cādhiko yogī tasmād yogī bhavārjuna
yoginām api sarveṣāṁ mad-gatenāntar-ātmanā
śraddhāvān bhajate yo māṁ sa me yuktatamo mataḥ

„O Ardžuna, jogas yra aukštesnis už visų tipų asketus, siekiančius rezultatų ir tuos, kurie kultivuoja impersonalų pažinimą, siekdami išsivaduoti. Todėl tapk jogu. Aš laikau, kad tas yra aukščiausias iš visų jogų, kuris su tvirtu tikėjimu prisirišęs prie Manęs, kuris pastoviai garbina Mane, visiškai atverdamas Man savo širdį.“

Norint suvokti santykius tarp Krišnos ir tarp jo bhaktų pirmiausia būtina suprasti pagrindą, ant kurio visi šie santykiai pastatyti. Tai yra meilė Dievui - prema. Būtent nuo meilės Dievui ir prasideda asmeniniai santykiai su Juo. Todėl dabar apie pačią meilę.

Abejonės Krišnos sąmonėje neišvengiamos, kol intelektas yra susiporavęs su juslėmis.

Abejonės išsisklaido įgijus skonį šventam vardui, ruci. Dar neturintis skonio šventam vardui savo abejones turi išsklaidyti padedamas to, kuris tokį skonį turi, ir studijuodamas vaiṣṇavų acāryų mokymą.

Visiškas žinojimas būdingas tik meilei. Mylėdamas žmogus žino, ką reikia daryti. Žmogus, mylintis Dievą, žino viską, ką jam reikia žinoti, ir šis žinojimas visiškai išvaduoja iš abejonių.

udho kahiyo hari samujhaya
hama saba unahim na kabahum bisarihaim
ve chahe bisaraya
ve mere priyatama praneshvara
hama abala asahaya
hama saba bhaim sanatana ceri
ve chahe thukaraya
chitavata pantha raina-dina daihaum
aganita janama bitaya
pai kripalu ko bhaya piya jaga som
tava paratita na jaya

(Vradžos gopės per Uddhavą siunčia žinutę savo mylimąjam Šyamasundarai):

"O Uddhava! Pasakyk mūsų Mylimąjam, kad nesvarbu, ar Jis mus atsimena, ar ne, Jis vis tiek visuomet gyvens mūsų širdyse. Uddhava! Jis yra mūsų mylimasis, o taip pat mūsų gyvenimo Viešpats. Mes visiškai priklausome nuo Jo, nes Jis mūsų vienintelė parama. Jis gali mus atstumti, bet mes tapome Jo amžinais tarnais.

Jei to reikės, nesuskaičiuojamus gyvenimus žiūrėsime į kelią, laukdamos Jo sugrįžtant. O Šyamasundara, mes bijome tik vieno dalyko: jei Tu nesugrįši pas mus, kurios viską atidavė tau, neišmanėliai šiame pasaulyje gali pradėti Tave vadinti žiauriu, nesuprasdami paslaptingos Tavo nepriežastinės malonės prigimties.“

Bhagavad-gīta, 1 sk. 13 ir 14 tekstai, paskaita Londone 1973 07 14. Žmonės nori būti apgauti.

Bahulasva das: Įvairūs žmonės ateidavo aplankyti Prabhupados, ir visi atnešdavo Prabhupadai ką nors. Taigi, ateina pirmas žmogus ir duoda Prabhupadai puikų auksinį laikrodį „Omega“, tikrą auksinį laikrodį. Prabhupada sako: “Ačiū tau labai,“ užsideda laikrodį, nusiima laikrodį, kurį turėjo ir atiduoda kažkam, kas stovi netoliese. Tada ateina kitas žmogus ir duoda Prabhupadai auksinį „Rolex“ laikrodį, kuris kainuoja mažiausiai tris su puse tūkstančio dolerių. Taigi, jis nusiima auksinį „Omegą“, atiduoda kažkam, užsideda auksinį „Rolex“ laikrodį, „Ačiū jums labai.“ Tuomet ateina kitas žmogus ir dovanoja Prabhupadai „Seiko“ laikrodį, pigiausią iš visų trijų, gal jo vertė buvo koks šimtas dolerių. Prabhupada sako: „O“, nusiima auksinį „Roleksą“, atiduoda jį kažkam, užsideda „Seiko“, „Ačiū jums labai.“ Galima buvo matyti, kad Prabhupada tiesiog priima Krišnos vardu. Nebuvo nieko panašaus į „O, geras, aš pasiliksiu šitą sau, įdėkit į mano stalčių.“ Nieko panašaus. Tiesiog „Viską, ką duodate, aš priimu Krišnos vardu.“ Tai galima buvo matyti pas Prabhupadą visą laiką. Jokių materialių prisirišimų.

KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS
 
11 dalis, 2 skyrius
Vasario 14 - 23, 2010                                                           Šrila Indradjumna Svamis
 
Kelionės pamokos
 
Kai pakilo lėktuvas skrendantis į Los Andželą, pažvelgiau pro langą į išnykstantį Australijos peizažą ir prisiminiau trijų mėnesių apsilankymą šioje šalyje. “Festivaliai buvo intensyvūs, - pagalvojau, - tačiau prabėgo akimirksniu. Kai džiaugiesi tuo, ką darai, laikas greitai bėga.”

Buvau pavargęs, tačiau prisiverčiau neužmigti, kol stiuardesė rodė saugos procedūras. Kuomet ji baigė, užsnūdau melsdamasis savo dvasiniam mokytojui: “Šrila Prabhupada, prašom priimti mūsų tarnystės rezultatus. Mūsų trisdešimties bhaktų grupė beveik be jokios pertraukos surengė keturiasdešimt aštuonis festivalius. Dviejų valandų programos pasižiūrėti atėjo dvidešimt septyni tūkstančiai žmonių. Pardavėme tris su puse tūkstančio knygų ir dvidešimt vieną tūkstantį porcijų prasado”.

"Viṣṇu-Purāṇa", 5. 13. 1-13

Po to, kai Krišna pakėlė Govardhano kalną, Indra pagarbino Krišną, kurio veiklai visiškai nereikia pastangų, ir tada pakilo į dangų. Prisimindami, kad Krišna pakėlė kalną, gopai - piemenys - buvo visiškai apstulbę. Jie meiliai tarė Krišnai: „O doriausiasis Krišna! O nuostabiausias Krišna! Pakėlęs Govardhano kalną tu apsaugojai mus ir mūsų karves nuo didžiulio pavojaus. O brangusis Krišna! Staigus tavo dieviškos galybės pasireiškimas viduryje tavo saldžiųjų vaikiškų žaidimų, kurie taip pat skirti apsaugoti mus, prasčiokus piemenis, yra nesuprantamas. Prašom, pasakyk, kas čia vyksta? Anksčiau Jamunos vandenyse tu sutramdei mirtiną gyvatę Kaliją, taip pat nužudei didžiuosius demonus, tokius kaip Dhenukasura. Dabar tu saugodamas mus tiesiog pakėlei Govardhano kalną. Visos šios pramogos mus visiškai paklaidino. O didvyrių didvyri, Krišna! Mes tikrai prisiekiame tau lotosinėmis Viešpaties Hari pėdomis, kad regėdami šias didžios galybės apraiškas, negalime laikyti tavęs paprastu žmogumi. O Kešio žudike! Mes visi vrajavāsiai, įskaitant moteris ir mažus vaikus, mylime tave kaip savą. Tačiau žygiai, kuriuos tu atlieki, neįmanomi net pusdieviams! O Krišna! Gležnoje vaikystėje rodoma tokia stulbinanti jėga, kurią tu taip pat panaudoji socialiai atstumiančiai gopų kastai, mums kelia dideles abejones. Todėl, o didysis, mes esame sutrikę. Ar tu pusdievis? Ar tu priklausai didžiųjų asurų, tokių kaip Bali Maharadža ir Prahlada, dinastijai? Ar tu esi vienas iš jakšų, o gal tu gandharva? Visa šlovė tau! Kas tu bebūtum, mums tu vis tiek esi visų brangiausias Krišna.“

Kasmetinė Holi šventė (tradicinė dažų šventė Indijoje) Jungtinėse valstijose daugiausia žmonių patraukia į Spanish Fork - vieną gražiausių ISKCON šventyklų Utah valstijoje, kurioje dauguma žmonių priklauso Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčiai, mūsuose liaudiškai vadinamai mormonais. Krišnos žinia ir žmonės šiai bažnyčiai pasirodė tokie patrauklūs, jog jie prisidėjo prie šventyklos statybos pinigais ir savanorišku darbu. Holi šventė Spanish Forke - pati didžiausia Jungtinėse Valstijose. Į ją susirenka jaunimas net iš aplinkinių valstijų. Šventė tikrai spalvinga ir entuziastinga. Video po pertraukos... :)